Paryžius

Būdama 12-13 metų visada svajojau savo pilnametystę sutikti didelėje sodyboje su daugybe draugų, nes taip dažniausiai buvo priimta. Tačiau per 18 metų taip pamilau keliones, jog nusprendžiau per gimtadienį išskristi ten, kur dar nesu buvusi. Tą paskatino padaryti ir faktas, jog praeitą gimtadienį atšvenčiau Palerme. Prancūzijoje buvau tris kartus, bet nė karto nesilankiau Paryžiuje, kuris mane taip traukė. Ir, žinokit, visai nepasigailėjau, kad pasirinkau tokį būdą paminėti savo šventę.

Apie Paryžių aš girdėjau dvejopas nuomones: vieni šį miestą įsimyli, kiti negali jo pakęsti. Aš prisidėjau prie įsimylėjelių. Paryžius vienareikšmiškai prisidėjo prie mano mėgstamiausių miesto sąrašo: Amsterdamo, Antverpeno, Barselonos, Berlyno ir Londono. Deja, buvau šiame nuostabiame mieste tik kelias dienas, dėl to spėjau pamatyti tik žymiausius objektus ir bendrą vaizdą. Bet per trumpą laiką pamačiau labai gerus žmonės: dauguma centrinių sostinės gyventojų yra draugiški, malonūs, nuoširdūs ir, negaliu nepastebėti, be galo gražiai apsirengę. Paryžiuje buvau rugsėjo pabaigoje, oras buvo fantastiškas. Visas dienas buvo virš 18 laipsnių, maloniai šildė saulė. Lėktuvo bilietus pirkau likus savaitei iš wizzair, į abi puses vienam žmogui kainavo 115 eurų, kas Prancūzijos sostinei tikrai yra "centai", bet apie tai vėliau.

Pats Paryžius yra suskirstytas į  20 gyvenamųjų rajonų, visus besiruošiančius keliauti į šį miestą, noriu iš karto perspėti neapsistoti 18-ajame rajone, jei norite išlikti gyvi ir neapvogti. Mes gyvenome 11-ajame rajone, prie pat 4-ojo, todėl visur vaikščiojom pestute, bet, gyvenantiems toliau ar nemėgstantiems daug vaikščioti, Paryžius turi pasiūlyti puikiai išvystytą metro, kuris nugabens jus į reikiamą vietą žymiai pigiau ir greičiau, nei autobusai, kurie pastoviai stovi kamščiuose, ar juolabiau taksi.

Ką verta aplankyti?

Aišku, pirmas objektas, kurį turistai nori aplankyti Paryžiuje, yra Eifelio bokštas. Pastatytas 1887–1889 m., kaip laikinas statinys, šalia Senos upės kranto, šis išliko stovėti ir iki šių dienų. Bokštas buvo statomas 1889 m. rengtai Pasaulinei parodai ir iki 1931 m. buvo aukščiausias pasaulio statinys (301m.). Tačiau Eifelio bokštas taip pat primauja turistų nusivylimo sąraše. Statinys įdomus, vaizdas gražus, bet didelės architektūrinės vertės nelabai turintis. Bet jis tebeišlieka Paryžiaus simboliu. Aplankyti tikrai reikia, bet kilt į bokšto viršų nepatariu, tam yra geresnė vieta.

O ta geresnė vieta, į kurios viršų tikrai verta pakilti, yra Triumfo arka, pastatyta 1836m. Nors jos aukštis vos 49,5m (kas palyginus su Eifelio bokštu yra nedaug), atsiveria nepakartojamas viso Paryžiaus vaizdas kaip ant delno. Tikrai nepasigailėsit užlipę tais 300 laiptelių iki pat viršaus. Kaina suaugusiam žmogui yra 12eurų, o ES 18-25 metų jaunimui įėjimas NEMOKAMAS. 

Kaip gi Paryžius be Luvro? Įspūdingi Prancūzijos karalių rūmai įkurti 1793m iki šių dienų žavi žmones iš viso pasaulio. Kaip ir minėjau, Paryžiuje buvau tik kelias dienas, dėl to į Luvro vidų užeiti tiesiog neturėjau laiko. Šiam muziejui reikia skirti mažų mažiausiai visą dieną. Todėl pasižadėjau sau aplankyti Luvrą, kai atskrisiu į Paryžių ilgesniam laikui.

Dar vienas būtinas dalykas - pasivaikščioti Eliziejaus laukais nuo Luvro iki Triumfo arkos. Pamatysite daugybę įdomybių: žadą atimančią architektūrą, atsipalaidavusius paryžiečius saulėtą dieną sėdinčius parke prie dirbtinio prūdelio, skubančius paryžiečius, visus butikus ir brangiausias parduotuves, prie kurių prisiparkavę naujausi lamborghini, Eliziejaus laukuose esančius restoranus, kuriuose "Cezario" salotos kainuoja 31 eurą, prie jų klupinčius vargingai gyvenančius žmones, prašančius išmaldos, žodžiu, pajausite skirtingus Paryžiaus atspalvius. Taip pat pasivaikščiokite Senos pakrante. Mane nuoširdžiai sužavėjo ant kiek ji yra pritaikyta žmonėms, su Nerimi nepalyginsi. Aišku, Vilnius turi savų priežasčių, kodėl jis yra toks, koks yra, į jas mes šiame įraše nesigilinsime, bet džiugu, jog po truputį tvarkosi ir mūsų sostinė. Grįžtant prie Paryžiaus pakrančių, jos visos yra plačios, asfaltuotos, jose veikia kavinės ir restoranai, scenos pasirodymams, žaidimų aikštelės, daugybė sporto įrangos (nemaža dalis paryžiečių begioja ir aktyviai sportuoja). Savaitgalį Senos pakrantės prisipildė tūkstančias žmonių: kas, kaip ir minėjau, sportavo, kas valgė restorane, kas klausė nemokamo koncerto, kas stebėjo Paris Fashion Week, o kas tiesiog su draugų kompanija, buteliu vyno ir krepšeliu maisto sedėjo ant upės kranto ir mėgavosi maloniais saulės spinduliais. Žodžiu, puikiai pasijautė Paryžiaus "vibe'as".

Ir Paryžiaus Dievo motinos katedra. Įspūdingo grožio statinys, statytas beveik du šimtus metų ir dienos šviesą išvydęs 1345m. Vėl gi, dėl absoliutaus laiko trūkumo, į vidų užeiti neteko, bet išorė kalba pati už save. Kito apsilankymo tikslas: užeiti vidun. Bet abejoju, kad po Gaudi "Sagrada Familia",  esančios Barselonoje, mane dar kada sužavės bent kokia bažnyčia.

Na, ir tai, be ko jau nebeapsieina mano šalių aprašymai - maistas. Kaip minėjau įrašo pradžioje ("centai" paryžiečiams") ir vidury ("Cezaris" už 31eurą), Paryžius yra brangus miestas. Taip, prancūzų algos aukštesnės, ekonomika labiau išvystyta, bet, pavyzdžiui, Vokietijoje, algos irgi aukštesnės, tačiau vokiški miestai nėra tokie brangūs. Jei Vilniuje sočiai įmanoma papietauti už 10 ar net 5 eurus, Paryžiuje už karštą patiekalą su gėrimu restorane teks palikti vidutiniškai 25 - 30 eurų. Kavinukės ir restoranai vieni nuo kitų nelabai skiriasi. Jei tai nėra tinklas, kaip kokie "Hooters" ar "McDonald's", asortimentas ir kainos bus daugmaž panašūs. Nekalbu apie specializuotus kiniečių, tailandiečių, japonų ir kitų šalių virtuvės restoranus. Porcijos tikrai yra didelės ir labai sočios. 

Aš nebūčiau aš, jei neužsisakyčiau burgerį. Šis burgeris restorane "Le Beaujolais" netoli Eifelio bokšto kainavo 17eurų. Ir jis jų buvo vertas. Gaminti prancūzai tikrai moka. Bandelė nebuvo šlapia, daržovių buvo nemažai, padažo tiek, kiek reikia, o mėsa neperkepta. Spagečiai kainavo 14 eurų, žuvies filė 18 eurų, o pusė litro naminio balto vyno - 13 eurų.

Viską apibendrindama noriu pasakyti, jog Paryžius yra tas miestas, kurį lankyti aš ruošiuos dar ir dar, nes per kelias dienas visko pamatyti neįmanoma. Dar liko Monmartras, Moulin Rouge'as, kurį dėl laiko stokos teko tiesiog prabėgti, apsilankymai muziejų viduje ir neaplankytų rajonų lankymas. Tikrai kiekvienam rekomenduoju bent kartą apsilankyti Prancūzijos sostinėjė ir galbūt jūs pamilsite ją taip stipriai kaip aš.

Su meile,

Valerija